| |
Visų tautų Tėve, amžinasis Dieve, leisk šventajam Kazimierui amžiais globoti mūsų Tėvynę, kad mūsų širdyse liepsnotų gyvas tikėjimas ir tarpusavio meilė, kad jaunimas suprastų tyro gyvenimo grožį ir visa tauta gyventų taikoje ir gerovėje.
Prašome per Kristų mūsų Viešpatį.
Amen |
|
|
Šv. Kazimieras
Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK)
ir Lenkijos karalystės princas
(1458.X.3 Krokuva - 1484.III.4 Gardinas)
-
1458 spalio mėn. 3 d. Krokuvoje karališkoje Vavelio pilyje Kazimiero IV Jogailaičio žmonai Elžbietai gimė antras sūnus. Per krikštą kūdikiui buvo suteiktas Kazimiero vardas. Jis buvo Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailos II, pakrikštijusio Lietuvą, anūkas. Motina Elžbieta - Austrijos princesės ir Bohemijos bei Vengrijos karaliaus, Vokietijos imperatoriaus Albrechto II Hasburgo duktė. Viso turėjo 6 sūnus ir 5 dukteris. Kazimiero tėvas Kazimieras IV buvo paskutinysis didysis kunigaikštis mokėjęs lietuviškai.
-
Šv. Kazimiero vyresnysis brolis Vladislovas 1471 m. buvo vainikuotas Bohemijos karaliumi, o 1490 tapo ir Vengrijos karaliumi. Jo jaunesnieji broliai Jonas I, Albertas, Aleksandras ir Zigmantas pakaitomis užimdavo Lenkijos karalystės sostą. Jauniausiasis brolis Fridrichas tapo Gniezno arkivyskupu, Krokuvos vyskupu ir pagaliau 1493 m. buvo paskirtas kardinolu.
- Vaikus auklėjo J. Dlugošas, Lenkų istorikas, Krokuvos kanauninkas, o vėliau Lvovo(Lemberg'as) arkivyskupas. Taip pat prie lavinimo prisidėjo italų humanistas Filipas Buonacorsi (dar vadintas Kalimachu ).
- 1471 Vengrijos didikai nusivylę karaliaus Mato Korvino valdymu, Vengrijos sostą pasiūlė 13 metų Kazimierui Jogailaičiui. Jaunikaitis degdamas noru apginti krikščionybę nuo turkų, priėmė kvietimą ir išvyko į Vengriją, kad būtų vainikuotas karaliumi. Lenkijos pasiuntiniams su Kazimieru atvykus į Nitrą (Vengrija) Vengrų diduomenė buvo pakeitusi savo nuomonę - jų net nepasitiko ir Kazimierui teko grįžti atgal į Lenkiją. Nuo to laiko Kazimieras atsidėjo maldoms. Grįžęs namo jis tęsė mokslus pas J. Dlugošą iki 1475 m. 1475 m tėvas įtraukė jį į valstybės valdymą paskirdamas Vilniaus vietininku. Kai vyresnysis brolis Vladislovas perėmė Bohemijos sostą, Kazimieras perėmė įpėdinytės teises į Lenkijos sostą. 1479 m. karaliui išvykus į LDK jis buvo paliktas (iki 1483m.) karaliaus vietininku Lenkijoje. Tuo metu tėvas bandė jį apvesdinti su Vokietijos imperatoriaus Fridricho II dukterimi, tačiau Kazimieras atsisakė.
- Visus to meto darbus ir žygius nustelbė kunigaikščio Kazimiero gyvenimas, praleistas nuostabiai dorai, užsidarius karaliaus rūmuose. Iš pat mažumės jis didžiai garsėjo pamaldumu, nors jo širdis nesišalino ir valstybės reikalų, bet ne todėl , kad pats į juos būtų labai linkęs, o veikiau iš pagarbos tėvui. Kai pakviestas į Vengrijos sostą patyrė iš saviškių lengvabūdiško patiklumo, kokie tušti žmonių reikalai, jis nukreipė savo širdį į Dievą ir vėliau jau niekada nesirūpino mirtingųjų reikalais. Dažnai (nepaisant net atšiauraus oro) jis naktį praleisdavo maldose prie užrakintų bažnyčios durų. Susirgęs plaučiu uždegimu pakeliui į Lietuvą jis mirė Gardine.
- Po mirties jis buvo gerbiamas kaip šventasis. Dėl įvykusių stebuklų karalius Zigmantas Vaza paprašė popiežiaus Leono X Kazimierą kanonizuoti. 1520 m. buvo baigtas tyrimas (atliko Zaccria'us Ferrer'i Guardalfier'os vyskupas, Gniezno arkivyskupas ir Przemysl'o vyskupas) ir 1522 metais popiežius Adrian'as(Andriejus) VI paskelbė Kazimierą šventuoju. O popiežius Clement'as(Klemensas) VIII Kovo 04 dieną paskelbė Šv. Kazimiero diena.
Parengė spaudai: A. Citrons
Naudota literatūra:
V. Daugirdaitė-Sruogienė "Lietuvos istorija"; Tėvynės Mylėtojų Draugija, Chicago 1956 m.
A. Vijūkas-Kojelavičius "Lietuvos istorija"; Šviesa, Kaunas 1989 m. (Dancigas(Gdanskas) 1650m.)
The Catholic Encyclopedia, Volume III Copyright © 1908 by Robert Appleton Company Online Edition Copyright © 1999 by Kevin Knight
(Vertė:O. Statkutė)
|
|
|
|
|
