| |
Visų tautų Tėve, amžinasis Dieve, leisk šventajam Kazimierui amžiais globoti mūsų Tėvynę, kad mūsų širdyse liepsnotų gyvas tikėjimas ir tarpusavio meilė, kad jaunimas suprastų tyro gyvenimo grožį ir visa tauta gyventų taikoje ir gerovėje.
Prašome per Kristų mūsų Viešpatį.
Amen |
|
|
Šv. Kazimiero Parapijos esančios Londone misija vienytis ir burtis kartu, palaikyti vieni kitus, dalintis vieniems su kitais ir augti tikėjimu ir bendryste Evangelijos vertybių šviesoje. Esant svečioje šalyje mums yra svarbu turėti galimybę melstis ir bendrauti sava kalba, švęsti tikėjimą laikantis savų tradicijų. Juk tai yra mūsų identiteto, savęs suvokimo dalis.
Šiandien įprasta gyventi savo gyvenimą uždarytą tarp storų privatumo sienų. Ši nuostata persiduoda ir į mūsų supratimą apie tai, kas yra Dievas, Bažnyčia, bendruomenė, malda. Ne vienas tikriausiai galvoja: Dievas yra kažkur ten aukštai, bet nesu tikras ar Jam rūpiu aš ir mano gyvenimas, melstis aš galiu ir savo namuose, į bažnyčią užeisiu per šventes ir kai reikės susituokti, krikštyti vaiką, na ir dar per laidotuves. Tačiau kartais yra ne visai taip kaip mes galvojame. Dievui rūpime mes ir mūsų gyvenimas. Jis yra labai arti mažame duonos gabalėlyje tabernakulyje ir kiekviename iš mūsų. O Bažnyčia savo esmėje nėra paslaugų teikėja ir švenčių organizatorė, bet bendruomenė susidedanti iš mūsų pačių, visų, kurie esame pakrikštyti katalikai.
Taigi visi kartu kurkim ir puoselėkim savo bendruomenę ne tikėdamiesi gauti paslaugą bažnyčioje ar reikalaudami tobulumo, bet kiekvienas savo buvimu, ieškojimu ir troškimu suprasti ir pažinti savo tikėjimą, patarnavimu, malda ar auka įnešdami savo dalį. Mūsų bendruomenės gerovė priklauso nuo mūsų visų požiūrio į save, artimą, tikėjimą, Dievą.
|
| |
|
|
|
|
